velgiu bet skausmas merkia akis

Matau kraujuojanèià þaizdà delne

Þinau nieko daugiau neávyks

Kas ið manæs atimtø tave

Einu ir kojos neða kitur

Ten kur apginsiu savo jausmus

Viltis ir nerimas lydi visur

Ar pavadinsiu savais ðiuos namus

Pro uþkaltus langus duris

Matau leidþias pilkas dangus

Ar tavo akys dar kà pasakys

Ar galësiu bûti ramus

Dabar kalbu kà noriu kalbët

Matau begyjanèius randus delne

Dabar girdþiu kà noriu girdët

Ir tavo balsas ramina mane

Ir gilioj tamsoj ilgai kentëjæs

Vakar dar buvau að toli

Vakar dar kritau kilau su vëju

O dabar að èia su tavim