tai buvo giedro dangaus pasiilgusios akys

tai buvo vlgi naktis be maiausios vilties

ir vaigdi

ir a taip trokau matyti tamsoj kaip

iknosparniai mato

man taip reikjo igirsti balsus iminting moni

tai buvo mano agonijoj virpanios rankos

jos troko liesti t vies kur sklido i tavo aki

tai buvo niekad nepasiektas niekam neinomas krantas

tai buvo tkstaniai odi tyl tik neitart

tik niekada man meils mebus per daug

ir tai dabar a matau visus tuos kurie nekenia melo

ir tai dabar jau galiu pasakyt kad tavim a tikiu

ir tik iandien namuose kuriuose mes ilgai jau gyvenam

a i tikrj inau ka daryti kad bt viesiau

ir tik iandien man pavyko atrast pasiklydus prot

ir tik iandien a paadinau vl umigdytus jausmus

ir tik is momentas vienas vienintelis tam jis ir duotas

kad a galiau pamirti kas buvo ir rasti kas bus

ir a inau kad a liksiu toks pat kaip iandiena ir vakar

ir a inau jei mane kas pakeis tai vis tiek bsiu a

ir a inau kad dar begales kart a kilsiu su saule

nes dar tiek pat kart krentantis liftas emyn mane ne

Linkjimai nuo Ryio i Maeiki!

oras@mazeikiai.omnitel.net